Kiekvienas mūsų turime savo vertybinę sistemą. Vieni tikime tiesa, kiti – meile, ištikimybe ar nuoširdumu. Visa tai dvasinės vertybės, kurios sudaro tam tikrą sistemą ir nulemia ne tik žmogaus elgseną tam tikrose situacijose, bet ir jo charakterį. Dvasingumas yra viena svarbiausių žmogaus vertybių, tad panagrinėkime, kurioje vertybių sistemos vietoje jis yra?
Kas yra dvasingumas?
Dažnai dvasingumas yra siejamas su malda, tikėjimu, meditacija. Vis dėlto iš tikrųjų tai yra pamatinė savybė, apimanti savęs ir pasaulio suvokimą. Dėl to nereikėtų dvasingumo painioti su pamaldumu, nes tai daug platesnė sąvoka. Kaip nemateriali vidinė vertybė dvasingumas apima visą vertybinę sistemą ir susieja atskiras jos dalis. Dvasingumu grindžiamos visos kitos vertybės, atskleidžiančios kaip traktuojame save, gyvenimo prasmę, pasaulėjautą. Visa tai sudaro pagrindą tokioms tradicinėms vertybėms kaip atlaidumas, atjauta, gailestis, gerumas.
Dvasingumo ugdymas
Vertybinė žmogaus sistema nuolat kinta. Įtakos jai turi gyvenimo tarpsnis, aplinkybės, potyriai. Vis dėlto pamatinės vertybės dažniausiai formuojasi dar vaikystėje ir yra sunkiai kintančios. Dėl šios priežasties dvasingumą reikėtų įtraukti į ugdymo procesą, nes šios vertybės lavinimas yra svarbus bendrai visuomenės gerovei.
Ugdymo procese vaikams reikia atskleisti gėrio ir blogio balansą, poreikį padėti kitiems, susitaikyti ir atleisti. Ugdomas dvasingumas apima ir vėliau besiformuojančias vertybes, paveikia vertinimo sistemą ir lemia kaip traktuojame kitus žmones, mus supančią aplinką.
Dvasingumas šiuolaikiniame pasaulyje
Nors dvasinis komfortas yra laikytinas svarbiausia žmogaus vertybe, šiandien apie ją dažnai pamirštame. Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama materialioms vertybėms, daugelis linkę smerkti ir teisti. Žvelgiant globaliai tai sudaro daugybę problemų socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms ir užkerta jiems kelią grįžti į visuomenę.
Dvasingumo trūkumas taip pat kenkia ir kasdieniame gyvenime: jei ši vertybė nebuvo tinkamai ugdoma, sudėtinga palaikyti ilgalaikius tvarius santykius su draugais, giminaičiais, šeima, mylimu žmogumi. Vis dėlto pastebima, kad prie dvasingumo kaip vertybinio pamato idėjos vis dažniau grįžtama ugdymo procese, šia tema domisi mokslininkai, nagrinėjantys dvasingumo ugdymo svarbą ir poreikį.