Kodėl kyla baimė praleisti galimybes ir įdomius įvykius?

Ar esate susidurę su reiškiniu, kuomet leidžiant laiką socialinėje erdvėje kyla nepaaiškinamas nerimas ir baimė praleisti galimybes ir įdomius įvykius?

Gyvenimas mus nuolat verčia tobulėti, pasitempti. Kiekvienas gyvename savo gyvenimą, turime tikslus kurių siekiame, pomėgius bei veiklas, kuriomis užsiimame. Suvokiame, kad gyventi turime tik vieną galimybę ir  kad šia galimybe turime pasinaudoti maksimaliai. Deja, ne visi žmonės gyvena taip kaip nori. Vieniems trukdo baimės, kitiems pasitikėjimo savimi stoka, kiti turi per mažai drąsos.

Baimės kyla iš savisaugos instinkto išvengti pavojaus. Nerasime nei vieno bebaimio. Galime vaidinti, sakyti „Aš tai nieko nebijau“ – visi kažko bijome. Tik kiekvienas tvarkomės su baimėmis skirtingai. Vieni išdrįsta pažvelgti joms tiesiai į akis, kiti atsitraukia: jaučiasi blogai, neišnaudoja savo galimybių, taip praleisdami malonias gyvenimo akimirkas.

Baimė praleisti galimybes ir įdomius įvykius

Baimė praleisti kažką svarbaus ar įdomaus yra vadinama FoMo sindromu (angl. fear of missing out). FoMo sindromas – visai naujas reiškinys, tačiau atlikta pakankamai daug tyrimų patvirtinančių, kad šis sindromas egzistuoja.

FoMo sindromas apibūdinamas kaip slegiantis, nerimą keliantis jausmas. Šį sindromą patiriantis asmuo galvoja, jog kiti gyvena geriau, turi daugiau negu turi jis, yra protingesni ir pan. Asmuo patiriantis šį sindromą taip pat nuolat galvoja, kad kažką praranda savo gyvenime: geras akimirkas, paaukštinimą darbe, taip patirdamas bejėgiškumo jausmą.

FoMo dabartiniame pasaulyje

Tokia jau realybė, kad FoMo sindromą patiria labai daug žmonių. Tyrimai rodo, kad apie 70% procentų suaugusiųjų išsivysčiusiose šalyse kenčia nuo baisaus, visą apimančio jausmo, kad jų gyvenimuose vyksta kažkas ne taip.

Gyvename laikais, kai galimybių, informacijos srautas nepalyginamai didelis, visi nori gyventi geriau. Esame nuolat įsitempę, nuolat skubantys, konkuruojantys vieni su kitais. Dėl per didelio tempo, kažkuriuo gyvenimo tarpsniu pas dažną atsiranda perdegimo sindromas, nepasitenkinimo ar bejėgiškumo jausmas, baimė, ypač tada kai ištinka nesėkmės.

Kalbant apie FoMO sindromą, būtina paminėti socialinius tinklus. Stebime kaip draugai kelia nuotraukas iš kelionių, gerai leidžia laiką, baigia mokslus, kyla karjeros laiptais, tuokiasi, augina vaikus. Jautresniam asmeniui, kuris gyvenime jaučiasi nieko nepasiekęs, neturi šeimos, reikiamų finansų, tokie įrašai socialiniuose tinkluose veikia savivertę. Šią problemą išspręsti galima, tik reikia žinoti kokie yra FoMo sindromo simptomai ir kaip jų išvengti.

FoMo sindromo simptomai

Visada sakoma „Taip“. Asmuo norėdamas pasakyti „Ne“, pasako „Taip“ – pas jį jau tai užprogramuota.

Nuolatinis atskirties jausmas. Dar vienas iš FoMo simptomų – jautimasis blogai, kai asmuo yra engiamas bendraamžių, nepriimtinas į norimą darbo poziciją ar atstumiamas šeimos narių

Nejaučiamas pasitenkinimas gyvenimu. Medicinos specialistų atlikti tyrimai rodo, tiesioginį ryšį tarp nepasitenkinimo gyvenimu ir FoMo sindromo.

Per didelis aktyvumas socialinėje žiniasklaidoje. Jeigu visą dieną asmuo naršo socialinėje žiniasklaidoje ir pamiršta savo pomėgius – verta sunerimti.

Greitas gyvenimo būdas. FoMo sutrikimą patiriantys asmenys dažnai keičia veiklas,  vieną pomėgį keičia nauju, yra nuolat užsiėmę, skuba atlikti užduotis, bet nejuda į priekį.

Svarbi aplinkinių nuomonė. Asmuo nuolat galvoja „O ką apie mane pagalvos kiti“.

Noras būti su žmonėmis. Noras turėti draugų, kolegų, bendraminčių, nuolatinis nerimavimas.

Bloga sveikata. Asmuo gali patirti nuolatinį miego trūkumą, patirti stresą, nuovargį.

Vairavimo metu sunku susitelkti. Problematiška išlikti budriam ir dėmesingam vairavimo metu.

Kaip sušvelninti FoMO poveikį?

Gyvenimo tempo sulėtinimas. Visus dalykus, kuriuos asmuo atlikdavo greitai, rekomenduojama  atlikti lėtai ir taip leisti sau patirti gyvenimo malonumus.

Suprasti, kas iš ties svarbu, o kas gyvenimą tik apsunkina ir to atsisakyti. Kai taip pasielgiama asmuo daugiau laiko pradeda skirti savo mėgstamiems užsiėmimams, nusistato prioritetus.

Pavydo jausmo įveikimas. Nesveikas pavydas yra neigiamas jausmas, kuris žaloja kiekvieną asmenybę. Vietoj pavydo geriau užsiimkite sau patinkančia veikla.

Suprasti, kad visko turėti neįmanoma. Visų pirma reikia suteikti pirmenybę tam tikroms veikloms, susipažinti su savimi, savo vertybių sistema, sutelkti dėmesį į tikslus.

Susiplanuoti darbus. Žmogaus smegenys vienu metu gali atlikti tik vieną darbą. Būtina tai atsiminti ir susidėlioti dienos darbus paeiliui. Tam galima naudoti darbo knygas, bei mokytis laikytis disciplinos.

Praktikuoti sąmoningumą. Išmokti mėgautis dalykais vykstančiais čia ir dabar ir nustoti galvoti kas bus ateityje.

Pirmenybę teikti santykiams su kitais. Santykyje su kitais mes nuolat augame, mokomės naujų dalykų, keičiamės, tobulėjame.

Ugdyti dėkingumo požiūrį. Svarbu būti dėkingiems už viską ką turime šiuo momentu. Kai būsime dėkingi tada ir kurti norimą ateitį bus paprasčiau.

Pilnavertiško gyvenimo džiaugsmai

Pilnavertiškas gyvenimas – tai gyvenimas, kurio siekiame kiekvienas. Asmuo nepatiriantis FoMo sindromo gali gyventi tokį gyvenimą. Tereikia, pradėti pažinti save, išmokti nugalėti savo baimes, susiduriant su jomis akis į akį. Jeigu reikia pagalbos, niekada nebijoti jos paprašyti. Visada verta atsiminti, kad gyvenime turėtume labiausiai mylėti save.