Jos Didenybė Pozityvi Mintis

Laimė yra mintis. Ramybė yra mintis.
Duobė yra mintis. Bedugnė yra mintis.
Pasaulis sudarytas iš minčių.
Pasaulis yra mintis.

Sėdžiu sau rami, geros nuotaikos, ir staiga atėjo mintis: „Man nepavyks atlikti darbo iki kitos savaitės galo.“ Mano nuotaika pasikeitė dviem paroms. Šią vienintelę niūrią mintį keitė dar niūresnė: „Kokios pasekmės laukia manęs ir mano šeimos, jei aš neatliksiu šio darbo? Nuo svyruojančios savivertės iki žlugusių atostogų, nes, jei darbas bus neatliktas, joms apmokėti neužteks lėšų.“ Destruktyvi minčių grandinė kaip reikiant įsiūbavo švytuoklę, ir ramybė buvo prarasta daugeliui valandų – iki tol, kol pas mane teikėsi apsilankyti Jos Didenybė Pozityvi Mintis: „Galbūt dar ne viskas prarasta, pažiūrėk – yra dar toks, toks ir štai toks sprendimo būdas.“

Mėginu mąstyti pozityviai. Juk dabar visur kalbama apie tai, kaip tai svarbu. Į laikrodį nežiūriu, bet manau, kad tai trunka kokią minutę. Tada jaučiu kaip ant mano pozityvios minties lipa kitos mintys: „Kokią čia nesąmonę galvoji…“, „Realybė visai kitokia…“, „Imkis veiksmų!“, „Eik kažką daryti, nes mintyse sukurtas rezultatas ir liks tik mintyse.“ Susierzinu. Bandau grįžti prie pozityvios minties: „Pala, ką aš ten galvojau? Ai, kad viskas bus gerai. Okay. Keep thinking.“

„Viskas bus gerai“, – mąstau toliau. Po kelių sekundžių prisimenu, kad neužmarinavau mėsos, o vaikas tuoj grįš iš mokyklos ir prašys kepsnio. Mintys gena viena kitą: „Bliamba, jis užmiršo nunešti sveikatos pažymą į sporto mokyklą, dėl kurios tiek laukėme eilėje pas gydytojus poliklinikoje. Viskas gerai. Viskas bus gerai. Viskas yra gerai. Beje, kiek valandų? Ar aš nepavėluosiu į sportą? Oi, jau reikia lėkti. Gal vakare pamąstysiu pozityviai. Arba anksti ryte, kai medituosiu, išleidusi vaiką į mokyklą. Protas nurims, tada ir pagalvosiu ramiai. Pozityviai. O gal šįvakar sportuojant dar pavyks, jei trenerė paleis užvedančią muziką? Tada pajusiu, koks sveikas ir stiprus mano kūnas, kiek daug turiu energijos… Vadinasi, viskas yra gerai ir aš esu laiminga.“

Kad reikia mąstyti pozityviai, žinome visi. Kad kartais sveika paliūdėti, išjausti įvairias emocijas ir užplūdusius jausmus, taip pat žinome. Tačiau, jei padauginsime niūrių minčių, tai nuolatinis tokių minčių mintyjimas gali privesti prie depresijos. Juk, anot neuromokslinininkės Arline Curtiss, depresija – tai minčių liga.

Įvykių seką šioje 3D realybėje mes vadiname gyvenimu. Gyvenimas susideda iš patirčių grandinės. Tačiau ką gi mes čia patiriame? Ar mes galime kontroliuoti tai, ką patiriame? Ar patys esame šios realybės, vadinamos gyvenimu, kūrėjai, ar kažkas mus tampo už virvučių, o mes esame tik evoliucionuojančių patirčių vykdytojai? Esame girdėję, kad mūsų gyvenimas – tai priimamų sprendimų ir turimų įsitikinimų rezultatas ir tik mes patys atsakingi už tai, kokių įsitikinimų vedami priimame gyvenimiškus sprendimus. Tačiau kas tuos įsitikinimus ir sprendimus sudaro? Kas kuria mūsų gyvenimus?

Pati mažiausia (o sykiu – pati didingiausia ir galingiausia) šios dėlionės detalė yra mintis. Apie ją, kaip mažiausią vienetą, mažai kas pagalvoja ir atkreipia dėmesį tik tada, kai ji pasidaugina ir sustiprėja, t. y. tampa jau visai kitu dariniu – nuostata, požiūriu, žodžiu. Tačiau visa ko pradžių pradžia yra viena vienintelė mintis, ir visas šis pasakojimas yra odė jai, siekiant atskleisti jos begalinį didingumą. Kai pažinsite mintį ir ją pamilsite, galėsite kurti savo realybėje, vadinamoje gyvenimu, ką tik panorėsite.

Ar kada nors galvojote apie savo mintis? Ne mintijote mintis, bet galvojote apie pačias mintis: kaip jos atrodo, iš kur jos atsiranda, kodėl jos pas mus ateina ar gimsta vienokios ar kitokios? Moksliškai mintys apibrėžiamos kaip fiziniai smegenų procesai, vykstantys dėl to, kad nervinės ląstelės siuntinėja impulsus po savo tinklus. Kiekviena mintis yra kurianti. Nesvarbu, į kurią pusę kurtų – gausą ar trūkumą, ji visada siekia plėstis ir daugintis. Ji minta jūsų energija, pasireiškiančia emocijų pavidalu, tad viską, ką jūs turite šiandien, jūs išauginote ir išmaitinote patys.

Šiandien, šią minutę galvojamos mintys kuria mūsų ateitį. Tikriausiai ne kartą esate girdėję frazę „Mūsų gyvenimas yra toks, kokios yra mūsų mintys“. Apie ką galvojate šiandien? Apie rūpesčius, problemas ar vargus? Jei taip, toks ir Jūsų gyvenimas – neišsprendžiama problema. Tikriausiai taip pat daug kartų buvote raginami galvoti ir svajoti pozityviai, galvoti apie tai, ko norite, o ne apie tai, ko nenorite, nes tai, apie ką galvojate, traukiate į savo gyvenimą. Tačiau minčių valdymas ir yra tas sudėtingas procesas, kai beveik visi žino, ką reikia daryti, bet niekas nepasako, kaip tai padaryti, ir ypač – kaip tai padaryti lengvai, nes nuo sudėtingų dalykų mes greitai pavargstame, o mąstymas ir yra vienas sudėtingiausių dalykų gyvenime.

Yra labai daug literatūros, kaip mąstyti pozityviai, kokia stipri minčių galia ir pan. Tačiau tuo pat metu pasaulyje pilna paniurusių, prislėgtų žmonių, fiziškai stiprių vyrų ir moterų, kovojančių su nerimu bei depresija, nes negali susitvarkyti su savo mąstymo procesu. Mintys sukelia emocijas, o šios paskatina išsiskirti tam tikras chemines medžiagas. Šios medžiagos priverčia mus daryti veiksmą, judėti, kažką veikti arba sustingti ir nieko nedaryti, nes nematome savo veiksmų prasmės.

Pozityvios mintys sukelia pozityvias emocijas ir skatina veikti. Kai galvojate pasirinktą optimistišką mintį ir sakote, kad tai neveikia – nesukelia gerų emocijų, nes mąstoma dirbtinai, taip yra todėl, kad šiai pozityviai minčiai ant kulnų lipa ir veikia kitos, dažniausiai jai prieštaraujančios mintys, įsitikinimai iš pasąmonės. Pvz., jūs bandote nusiteikti optimistiškai ir galvoti: „Geri dalykai ateina į mano gyvenimą.“ Sekundę lyg ir pajuntate džiugesį, tačiau stengiantis šią mintį išlaikyti ilgiau jūsų veidas niaukiasi, tiesa?

Minčių kaitymas

Daugybė žmonių – rašytojai, vadovai ugdytojai, psichologai, bendradarbiai ar tiesiog draugai jums tikrai yra patarę pakeisti negatyvias mintis pozityviomis. Šį patarimą populiariosios psichologijos klestėjimo laikais jūs tikrai esate girdėję ne kartą. Tačiau kaip tai padaryti, šie patarėjai jums ne visada galės atsakyti. Teorija aiški, tačiau praktinių patarimų pasiūla yra skurdi.

Efektyvus būdas ieškoti pozityvių minčių yra minčių kaitymas, naudojamas norimai būsenai stabilizuoti. Terminą „minčių kaitymas“ savo knygoje „Smegenų jungiklis“ naudoja licenzijuota kognityvaus elgesio terapeutė Arline Curtiss. Ji siūlo negatyvią mintį pakeisti neutralia ir kartoti ją tol, kol jūsų būsena pasikeis. Remiantis šiuo metodu, mes siūlome pabandyti veikti dar sąmoningiau, renkantis priešingą mintį tai, kurios nepageidaujate. Raginame ją aktyviai ir nepertraukiamai mintyti tol, kol būsena pasikeis į pageidaujamą, arba kol pajausime mus tenkinančią emociją ar pojūtį.

Šiuo atveju sąmoningas minties kaitymas remiasi nuostata, kad du dalykai negali egzistuoti tuo pačiu metu toje pačioje vietoje. Apie tai labai vaizdžiai savo knygoje „Užkoduotas protas“ rašo Charles Haanel: „Jei norite pakeisti savo gyvenimo aplinkybes, turite pasikeisti patys. Jūsų užgaidos, troškimai, fantazijos ir ambicijos dažnai kiekviename žingsnyje susiduria su kliūtimis, bet, jei turėsite reikiamą instrumentą, jūsų slapčiausios mintys pasireikš taip pat garantuotai, kaip kad iš sėklos išdygsta augalas.

Laikykite prote norimą būseną ir tvirtinkite sau, kad tai – jau egzistuojantis faktas. Toks tvirtinimas vadinamas afirmacija (arba pozityviu teiginiu) ir pasižymi milžiniška galia. Kai nuolat kartojame tokį teiginį, jis tampa mūsų dalimi. Mes iš tikrųjų keičiamės ir palaipsniui tampame tokie, kokie norime būti.

Stiprus charakteris yra ne atsitiktinumo dalykas, bet ilgų pastangų rezultatas. Jei esate baikštūs, nepasitikite savimi, drovūs ar pernelyg susirūpinę, jei jus persekioja mintys, kupinos baimės ir įsivaizduojamo pavojaus, prisiminkite šią taisyklę: „Du dalykai negali egzistuoti tuo pačiu metu toje pačioje vietoje.“ Tai taip pat galioja psichikos ir dvasiniame pasauliuose. Taigi, jūsų veiksmas turėtų būti toks: baimės, nepritekliaus, ribotumo mintis tiesiog pakeiskite drąsos, meilės ir pasitikėjimo savimi mintimis.“

 

Bendraukime Instagram.

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga autorinėmis teisėmis priklauso svetainei „Pradinis impulsas”, jeigu nenurodyta kitaip. Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Pradinis impulsas” sutikimo.

Leave A Comment